Išsiaiškinkime Hamerio ir jūros vandens ryšį.
Daug kas čia pasakyta ir knygoje, tik kita tvarka. Patogu nepamiršti to, kas pasakyta skyriuje "Kur galime rasti pagalbą?". (9 skyrius), 7 skyriaus pabaigą ir tai, kas pasakyta 11 skyriuje, ypač skyriuje "Geriausia terapija yra...".
Mūsų kūnas turi:
veikimas, kurį valdo mūsų valia (noriu pajudinti pirštą ir jį pajudinu), ir
automatinis veikimas (virškinimas, žaizdų gijimas, kvėpavimas...).
Įvairiais laipsniais ir būdais galime daryti įtaką jos automatiniam veikimui. Galime kontroliuoti kvėpavimą (todėl galime kurį laiką nardyti). Mažiau kontroliuojame virškinimą: galime jį tik palengvinti arba apsunkinti. Ir apie žaizdų gijimą tas pats: galiu jas nuplauti jūros vandeniu, taikyti šilumą, bet nedaug daugiau. Galime įsisąmoninti žaizdą, bet kūnas naudoja visiškai nesąmoningus mechanizmus jai užgydyti.
Kitaip tariant, mūsų kūne vyksta dalykai, apie kuriuos nieko nežinome. Esame visiškai nesąmoningi (nors esame budrūs, o ne miegantys nesąmoningi).
Hameris sako, kad yra nesąmoningų kūno reakcijų, kurias sukelia sukrėtimas ir kurios vystosi priklausomai nuo to sukrėtimo evoliucijos (pagal jo intensyvumą ir trukmę, nutraukimą ir laiką, praėjusį po to nutraukimo). Šias kūniškas reakcijas vadiname ligomis ir įvardijame jas pagal jų simptomus.
Dažnai sergame ligomis, apie kurias galbūt žinome, bet leidžiame joms vystytis automatiškai, nesąmoningai (pvz., nedidelis peršalimas: "praeis"). Lygiai taip pat elgiamės ir su nedidelėmis žaizdelėmis, apie kurias žinome (įsidūrę rožės krūmu): šiek tiek jomis pasirūpiname ir pamirštame.
Hamerio dėka galime sąmoningai įsikišti į sunkių sukrėtimų sukeltas ligas. Mes įsikišame į šoką, nes jis yra ligos priežastis, o jo būsena lemia ligos raidą.
Šokas (ir ligos simptomai) yra vienintelis dalykas, kurį galime suvokti, mechanizmai, kurie sukelia šoką, mes neturime jokio supratimo, jie yra visiškai nesąmoningi (kaip kompiuterinės tomografijos vaizdas sukuriamas nuo šoko? kodėl kiekviena šoko rūšis paveikia skirtingus organus?)
Organizmas turi ne tik mechanizmus, kurie suveikia po šoko, bet ir daugybę kitų mechanizmų. Hameris juos naudojo rekomenduodamas kai kurias priemones ar gydymo būdus, kad paveiktų ligos eigą, nekeisdamas šoko būsenos.
|
Yra nesąmoningų kūno mechanizmų, kuriuos valdo sukrėtimai, ir nuo jų nepriklausomų mechanizmų. |
Taigi Hameris ne tik bandė įveikti šoką, bet ir rekomendavo inkstų ligoms gydyti sūraus vandens vonias arba, įveikus šoką, rekomendavo vartoti stimuliuojančius vaistus (arbatą, kavą), šalti galvą, vartoti vaistus,.... taip išprovokuodamas kitus nesąmoningus kūno mechanizmus, priešingus nesąmoningiems kūno mechanizmams, kuriuos valdo šokas. Pirmuoju atveju išprovokuoti daugiau šlapimo (nepaisant to, kad šokas sukelia mažiau šlapimo), antruoju - sulėtinti nesąmoningą mechanizmą, kuris įsijungia įveikus šoką.
Šie kiti nesąmoningi kūno mechanizmai, kurių nevaldo sukrėtimai, gali būti tokie galingi, kad pašalina ligą nesikišdami į sukrėtimą (jo neįveikdami). Taip nutinka sergantiesiems inkstų ligomis, kurie pasveiksta gerdami jūros vandenį ir negydant šoko, turėjusio sukelti ligą.
(kaip Dr. Ilari aiškina šiuose vaizdo įrašuose). Pacientai daugiau šlapinasi, jiems nebereikia vaistų ar transplantacijų. Kad inkstai daug geriau dirba su jūros vandeniu - geriamu ar švirkščiamu - jau XX a. pradžioje įrodė Kvintonas su šunimis).
|
Sergame nesąmoningai, dėl priežasčių, kurios iš pradžių mums nežinomos arba kurių nesiejame su liga (sukrėtimai), ir galime pasveikti sąmoningai, vadovaudamiesi Hamerio mokymu (išsiaiškinti, koks buvo sukrėtimas, perskaityti, kas, pasak Hamerio, sukelia tokį sukrėtimą, ir jį pašalinti), kartais galime pasveikti nesąmoningais mechanizmais, kuriuos sukelia vaistai ar terapija (nesąmoningai įveikti sukrėtimą), o kartais liga gali likti "įšaldyta" (neįveikus sukrėtimo), nepablogėti arba išsispręsti. |
Šios priemonės, terapijos (ar dar kas nors) neišmoko mūsų įveikti sukrėtimą ir negrįžti į jį, tačiau jos yra geriau nei nieko.
Pavyzdys:
Mes sergame kasos vėžiu, nes su kažkuo kovojame.
Galime sąmoningai išsivaduoti iš šio šoko, suvokdami, kad jis mums sukelia vėžį, ir nutraukti kovą atleisdami ar kaip nors kitaip, kad kūnas pajustų, jog kova baigėsi.
Šis šokas gali tapti neaktyvus (o kasos vėžys - "užšaldytas"), jei, pavyzdžiui, gauname didelį palikimą, išvykstame gyventi į Seišelius ir pamirštame savo ankstesnį gyvenimą.
Šį šoką gali nesąmoningai išspręsti (ir kasos vėžį perkelti į gijimo fazę) atsitiktinis įvykis, vaistas ar terapija.
Kadangi visos ląstelės maudosi skystyje, labai panašiame į praskiestą jūros vandenį, o ląstelės maitinamos ir išskiriamos per jų paviršių, visos ląstelės pradeda geriau funkcionuoti, jei jas supantis skystis išvalomas.
Tai turi dvi pasekmes:
Kadangi kūnas daro įtaką sielai, turėdami sveikesnį kūną esame geresnės nuotaikos, o tai padeda mums išsivaduoti iš sukrėtimų sukeltų obsesinių situacijų.
Kadangi viena iš ląstelių atliekamų operacijų yra organizmo atstatymas, atsigavimo etapas yra intensyvesnis ir trumpesnis.
Tai reiškia, kad jis padeda pereiti iš streso fazės į atsigavimo fazę (tai tik pagalba, kurios gali nepakakti), o jei jau esame antroje fazėje, ji tampa intensyvesnė ir trumpesnė. (Štai kodėl galbūt nepatogu jį vartoti, kai norime atvirkščiai, pavyzdžiui, kai gleivės - atstatomoji fazė - užkemša mūsų bronchus).
Tai patvirtinu išstudijavęs klinikinius atvejus ir pamatęs, kad, pradėjus vartoti jūros vandenį, jiems pasireiškė gijimo fazės simptomai.
Su jūros vandeniu mes esame stipresni ir taip:
- mes susiduriame su situacijomis taip, kad jos nesukeltų sukrėtimų (nes mūsų kūno būklė daro įtaką mūsų protui),
- o sukrėtimai trunka neilgai ir jų simptomai lieka nepastebėti,
- arba greitai pašaliname patirtų sukrėtimų sukeltus simptomus (kaip jaunas žmogus daug greičiau užgyja žaizdas nei senas).
Šiek tiek kaip turtingieji:
- kad jų pinigai suteikia jiems saugumą, todėl jie išvengia daugelio sukrėtimų (kovų dėl nedidelio palikimo, kepenų problemų, devalvacijos...),
- o jei ir patiria kokių nors sukrėtimų, tai jie trunka neilgai, palyginti su jų turtų gausa,
- arba jie greitai juos pašalina, nes gali būti stipriai išblaškyti (kelionės, vakarėliai...).
- Jūros vanduo yra labai naudingas mūsų sveikatai, kuria galime pasinaudoti tiek gera, tiek bloga linkme (turėdami gerą sveikatą galime atsiduoti vagystei ar darbui). O pinigų / sveikatos / galios galime turėti daugiau nei išminties ją panaudoti: jaunieji paveldėtojai, iššvaistę savo turtus, loterijos prizų laimėtojai, menininkai, senatvėje atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje.
- Kadangi sergame dėl savo perteklinių įpročių (*), turėdami stipresnį kūną sergame mažiau ir turime mažiau galimybių juos atrasti (jei taip pat žinome Hamerio mokymus).
- Jei esame įtampos fazėje, jūros vanduo gali sukelti mums (tai nėra duota), kad pateksime į atsigavimo fazę, kurioje yra simptomų, kurie, jei juos neteisingai interpretuosime, nes nežinome, ko moko Hameris, labai apsunkins mūsų gyvenimą.
- Jūros vanduo gali suteikti mums laiko, kol rasime geresnį sprendimą (pvz., vidurių užkietėjimo problemai spręsti).
|
Kai turime klaidingų įsitikinimų, galiausiai patiriame netikėtumų: "Maniau, kad 40 ženklas prieš posūkį reiškia, kad iki posūkio yra 40 metrų!" Sulaukiame staigmenos, kad atsidūrėme ligoninėje už tai, kad įveikėme tą posūkį 100 km/h greičiu. |
(0): (1): 1 lygis; (2): 2 lygis; (3): jūros vanduo; (4) Kitos terapijos ir gydymo priemonės.
Jei naudosime jūros vandenį (arba kitas priemones ar gydymo būdus) remdamiesi Hamerio atradimais, sužinosime, kas mums sukėlė šoką ir ligą (2 lygis), tačiau kartais galime jį naudoti ir neatsižvelgdami į šoką (1 lygis). Visa tai ant mūsų giliausių įsitikinimų "uolos": kas mes esame ir ką mes čia darome (0 lygis).
Kaip yra teisingų (Hamerio) ir klaidingų (oficialių, patologinių) medicinos teorijų, taip yra teisingų ir klaidingų atsakymų į giliausius klausimus. Turėdami neteisingus atsakymus, kad ir kiek jūros vandens išgersime ir kiek daug žinosime apie Hamerį, savo gyvenimą skirsime ne tam, kam reikia, o mirties akimirką taip pat sulauksime didelės staigmenos.
Teisingi atsakymai padeda mums išvengti tiek daug sukrėtimų ir anksčiau pradėti gijimo etapą.
Tai, kad mūsų ligas sukelia mūsų nuodėmės arba mūsų protėviai, yra nepaneigiama. Visoje Biblijoje (Senajame ir Naujajame Testamente) jie buvo tuo įsitikinę (Jobas, Jono 9,...). Iki 9 kartų Biblijoje sakoma, kad protėvių nuodėmės yra apmokamos (tai yra, jei mes nebenusidedame tomis pačiomis nuodėmėmis). Čia neįsiveliame nei į mūsų ar mūsų protėvių kaltės laipsnį, nei į riziką priskirti savo kaltes kitiems, nei į labai sunkią nuodėmę, prie kurios visa tai gali mus privesti (neapykantą savo tėvams).
Čia (puslapių apačioje) informuojame apie šios svetainės pakeitimus. |
Nebaigtas darbas. |
