Tai paprastas ir veiksmingas žarnyno valymas namuose.
Jį sudaro šiek tiek sūraus vandens ("izotoninio", žr. priežastį toliau) gėrimas ir keli judesiai, kol tai, kas išeina pro išangę, tampa taip pat skaidru, kaip ir tai, kas patenka pro burną.
Tai technika, vadinama "Šank prakshalana", Indijoje naudojama jau 5000 metų.
Privalumai, palyginti su kitais metodais, tokiais kaip klizmos ar gaubtinės žarnos hidroterapija, yra šie:
Jis išvalo visą virškinamąjį traktą, o ne tik dalį storosios žarnos.
Tai labai paprasta padaryti namuose be jokio prietaiso.
Rekomenduojama, kad pirmą kartą tai darytume su sveikatos priežiūros specialistu. Jis mums patars dėl galimo nesuderinamumo (pvz., nėščioms moterims) ir tikėtinos naudos mūsų sveikatai.
Senovėje buvo rekomenduojama tai daryti bent kartą pasikeitus metų laikui, kad organizmas pasiruoštų naujam maistui ir klimatui.
Vanduo su jūros druska (nors rafinuota ir jūros druska yra labai panašios, kaip paaiškinta kitame straipsnyje, geriau naudoti jūros druską), tokios pat druskų koncentracijos organizme (todėl jis vadinamas "izotoniniu" - 9 g druskos litre skysčio), kūno temperatūros (kaip konsomė). (9 gramai yra lygus valgomasis šaukštas).
Jei gerai neišmatuosime druskos ir jos įdėsime per daug, gerdami norėsime gerti. Troškulį sukelia vanduo be druskos. (Akivaizdu, kad tada turime gerti nesūdytą vandenį).
Jei galime naudoti jūros vandenį, tuo geriau (santykiu viena stiklinė jūros vandens ir trys stiklinės gėlo vandens).
(Jei naudojame jūros vandenį, geriau jį kaitinti vandens vonelėje arba lėtai nuolat maišant, bet ne aukštesnėje nei 111 laipsnių Celsijaus temperatūroje, kurią galime ištverti nesudegdami, kad jis išlaikytų geriausias savybes).
Nepatartina tai daryti su grynu jūros vandeniu (neskiestu), nes žarnyną be reikalo dirgins tiek daug druskos.
(Jei druskos įdėsime per mažai, daugiau šlapinsimės ir inkstai bus priversti daugiau dirbti, jei druskos įdėsime per daug, norėsis vandens be druskos).
Jį sudaro tiesiog stiklinės vandens (po 2 mažas stiklines vienu metu) ir keli paprasti judesiai, kuriais vanduo cirkuliuoja virškinimo trakte.
Jei po 6 stiklinių negalime išsituštinti, patartina atlikti klizmą, kad panaikintume užsikimšimą iš apačios. (Galime naudoti tą patį vandenį arba gryną, neskiestą jūros vandenį).
Jei skrandis jaučiasi pilnas, o ne pilvas, turime pakartoti pirmąjį pratimą. Jei jaučiame pilvo pilnumą, daugiau vandens negeriame ir toliau atliekame judesius.
Kai turime praktikos, galime atlikti šią procedūrą be judesių ir pakeisti juos kasdieniais darbais: skalbti drabužius, vaikus, daryti "pasidaryk pats", ... Atostogų rytą turime rezervuoti nuo vienos iki trijų valandų, per kurias galėtume reguliariai (nors ir neskubėdami) nueiti į tualetą.
Atliekant procedūrą patartina užsirašyti, kiek stiklinių išgeriame ir kokios yra išmatos.
Patogu, kad ankstesnėmis dienomis valgytume daržovių, kad išmatos būtų ne tokios kompaktiškos, kietos. Arba galime išgerti porą nedidelių stiklinių gryno jūros vandens, kuris suminkštins mūsų išmatas.
Vienam asmeniui turime iki 6 litrų vandens ir pasirūpiname, kad jis neatšaltų.
Patartina turėti po ranka šiek tiek vazelino arba geriau nenaudoti popieriaus, o praustis vandeniu be muilo, kaip tai daro daugelis kultūrų, nes su popieriumi po kelių valymų sudirginame išangę. Ir tada nusiplauname rankas.
Po žarnyno plovimo, praėjus pusvalandžiui ar valandai po paskutinio ištuštinimo, prieš valgį nereikėtų nieko gerti. Pirmą kartą valgydami turime vartoti visą maistą termiškai apdorotą (jokių salotų, žalių vaisių ir pan.) ir nevartoti nenugriebto maisto, pieno ar jogurto, alkoholio, kavos, arbatos.
Visus juos turime atlikti greitai, maždaug per minutę:
Stovime 30 cm atstumu viena nuo kitos. Rankos ištiestos į viršų, delnai suglausti į viršų. Lenkiamės į šonus po 6 kartus į kiekvieną pusę. Judiname tik liemenį, klubai ir pėdos nejuda. Tai nėra pasisukimas, kurio ašis yra stuburas, o liemuo visada žiūri į priekį, lenkdamas mus ties juosmeniu.
|
|
Stovime 30 cm atstumu viena nuo kitos. Dešinė ranka ištiesta į dešinę horizontaliai, delnu žemyn. Kairė ranka horizontaliai ir padėta sulenkta, delnu liečiant raktikaulį. Pasukame liemenį taip, kad ištiesta ranka eitų atgal, o mes žiūrėtume į jos pirštų galiukus, o paskui į kitą pusę (po 4 kartus į kiekvieną pusę).
|
|
Gulint veidu žemyn ir keliant liemenį bei galvą ištiestomis rankomis. Žemę liečia tik kojų pirštai (30 cm atstumu vienas nuo kito) ir delnai (nukreipti į priekį, kiekvienas žemiau peties). Pasukame galvą, rankas ir liemenį į vieną pusę, kol pamatysime priešingą kulną. (Tai darome po 4 kartus iš kiekvienos pusės).
|
|
Sėdėdami ant grindų, ištiesę kojas ir pakėlę kūną, remdamiesi ištiestomis rankomis. Sulenkiame dešinę koją ir perleidžiame ją per kairę, o dešine ranka vis suimame dešinę koją. Pasukame kūną į kairę ir atsigręžiame atgal. (Tai darome po 4 kartus į abi puses).
|
|
Mūsų žarnynas yra tarsi membrana (sienelė su mažomis skylutėmis):
viena vertus, tai mūsų organizmas su serumu, tarpląsteliniu skysčiu, kurio koncentracija yra 9 gr./litre.
kita vertus, tai, kas patenka per žarnyną.
Jei tai, kas patenka per žarnyną, yra gėlas vanduo, jį pasisavina ir pašalina inkstai (ir šlapimas).
Jei per žarnyną patenka labai sūrus vanduo, tuomet vanduo, esantis serume, organizme, patenka per išangę (ir mes dehidratuojame).
Jei tai, kas patenka per žarnyną, yra izotoninis vanduo (9 g/l), jis nei asimiliuoja, nei išsiurbia vandenį iš serumo (neverčia šlapintis ir nedehidratuoja).
Jis praeina nekeisdamas mūsų serumo, tačiau traukia medžiagas, kurias jis randa žarnyne.
Tai pagrįsta fizikiniu principu, vadinamu osmosu: jei vienoje membranos pusėje yra grynas vanduo (membrana turi poras, kurios praleidžia vandenį, bet nepraleidžia druskų), o kitoje pusėje - sūrus vanduo, grynas vanduo patenka ten, kur yra sūrus vanduo.
Čia (puslapių apačioje) informuojame apie šios svetainės pakeitimus. |
Nebaigtas darbas. |
